- klakas
- klãkas (l. kłak, rus. клoк) sm. (4, 2) 1. pluoštas, gabana (vilnų, linų...), plekas: Seniau numie su šepečiais liuobam vilnas į klakùs šukuoti Vkš. Gaspadinė, ... pasiėmusi vilnų klaką arba linų kuodelį ..., verpia BM390. Čia vilnų klakẽlis J. Dideliais klãkais šukavai vilnas J. Nuo dantų karštuvų nuėmęs klãką vilnų, sudėk klakaĩs J. Klãkas vilnų, kiek sutelpa į karštuvus J. Vilnų nereikia šukuoti storais klakaĩs Užv. Tai spėrumas – klãkas po klãko eina Krkl. Tu stovėk pri karštuvų ir klakus nuimbliok Up. Linus kaip ir pabaigiau, tik dar treitą klãkų vilnų turiu verpti Up. Klakaĩs šieną davė, be šakės Plt. Nuo pievos ranguok drobes į klakùs (kvaldas) J. 2. pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti: Iš strielbos išlekia klãkas J. Negaliu pasidirbti šovinių, nes klakai sušlapo Šl. Kad šoviau – klakai sulindo Ar. Visas klakas žaizdo[je] pasiliko Rs. Šūvis mažas buvo, klãkas po kojų nukrito Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.